GLIUKOZĖS KIEKIO KRAUJYJE TYRIMAS NAMUOSE

Gliukozės kiekis žmogaus kraujyje nuolat kinta, nepaisant to,  jis serga cukriniu diabetu ar ne.  Maistas, fizinis aktyvumas, emocijos, protinė veikla – viskas veikia gliukozės kiekį kraujyje. Sergančiajam CD svarbu stengtis palaikyti cukraus kiekį kraujyje pagal tam tikras ribas, taip pat labai svarbu, kad nebūtų didelių glikemijos svyravimų, nes jie yra pavojingesni, nei aukštas cukraus lygis.

Sergantieji CD namuose privalo reguliariai tikrintis gliukozė kiekį kraujyje (GKK) asmeninio naudojimo matuokliais. Kaip dažnai jie turi tirtis priklauso nuo taikomo gydymo ir individualių gydytojo rekomendacijų.


Asmenims, naudojantiems insuliną dažniau nei kartą per dieną, glikemijos savikontrolė turėtų būti esminė diabeto gydymosi dalis, ir ją atlikti reikėtų bent tris kartus per dieną, matuojant prieš valgį ir po jo.


Sergantiesiems 2 tipo CD ir besigydantiesiems insulinu vieną kartą per dieną kartu su peroraliniais antidiabetiniais vaistais, rekomenduojamas gliukozės koncentracijos matavimas kartą per dieną kintamu laiku.


Sergantiesiems 2 tipo CD ir negydomiems insulinu glikemijos savikontrolė turėtų būti individualizuojama priklausomai nuo peroralinių antidiabetinių preparatų, glikemijos kontrolės lygio ir hipoglikemijos pavojaus.


Nemažai pacientų glikemijos tinkamai nematuoja, nes taupo gliukozės testų juosteles. Tad, ypač besigydantiesiems geriamaisiais vaistais nuo diabeto rekomenduojama atlikti intensyvius tikslinius glikemijos matavimus – 7 kartus per parą 3 paras iš eilės. Tai vadinama struktūrizuota glikemijos savikontrole:  per dieną žmogus turėtų pasimatuoti gliukozės kiekį kraujyje prieš pusryčius, pietus ir vakarienę, 2 val. po šių pagrindinių valgymų ir dar vieną kartą prieš miegą. Pacientas iš viso per tris dienas sunaudotų 21 diagnostinę juostelę (o sutaupytas 29 juosteles galėtų panaudoti papildomiems matavimams, kai blogai jausis ir pan.). Tokia intensyvi glikemijos kontrolė būtų aiškesnė ir pačiam sergančiajam, o ir gydytojui leistų geriau įvertinti ligos gydymą ar jį koreguoti

 Kada tikrinti  GKK?

Gliukozės kiekis kraujyje skirtingu laiku

STRUKTŪRIZUOTAS GLIKEMIJOS MATAVIMAS:

  • matuoti nustatytu laiku, 1–2 savaites prieš vizitą pas gydytoją;
  • matuoti, kai jautiesi blogai;
  • matuoti, jei susirgai;

TIKSLAS:

Ryte (nevalgius) – iki 7 mmol/L.

2 val. po valgių – iki 8.5 mmol/L.

HbA1C – IKI 7%.

8,3 mmo/L  Daug ar mažai?

Svarbiausia, kad suprastumėte gautą tyrimo rezultatų reikšmę ir žinotumėte, ką turite daryti toliau.

 

 

Labai svarbu, kad  sergantysis suprastų matuoklio rodomus skaičius. Pvz. ar 8,3 mmo/L yra daug ar mažai? Jeigu toks gliukozės lygis yra ryte nevalgius, ar prieš bet kurį valgį ( pietus, vakarienę) – jis yra per aukštas ir reikėtų gerai pagalvoti, kokį maistą planuojate valgyti, tačiau jis toks yra  2 val. po valgio – puiku!

 

Kasdienė diabeto kontrolė gali labai pagerinti jūsų bendrą sveikatos būklę

Tinkamai maitinkitės – laikykitės sveikos mitybos principų.
Būkite fiziškai aktyvus – nors 30 min. kasdien.
Vartokite vaistus – nuo diabeto ir kitų sveikatos sutrikimų
Reguliariai matuokite cukraus kiekį kraujyje namuose.
Tikrinkite savo pėdas – diabetas dažnai pažeidžia pėdas, todėl svarbu tikrinti, ar neatsiranda įpjovų, pūslių, raudonų dėmių ar patinimų.
Atlikite reguliarius sveikatos tikrinimus, kuriuos sergantiesiems cukriniu diabetu atlieka įvairių sričių specialistai komplikacijų prevencijai.

Sergantiesiems diabetu per vienerius metus būtinos šių specialistų konsultacijos: endokrinologo, akių gydytojo, neurologo, kardiologo, kojų priežiūros specialisto –pagal poreikį, bet ne rečiau kaip vieną kartą.

Glikuotas hemoglobinas tikrintinas kas 3 mėnesius.  Kartą per metus reikėtų atlikti mikroalbuminurijos, kraujo lipidų tyrimus, pasitikrinti inkstų funkciją, akių dugną ir regėjimą.